Rankų sąnarių skausmas – priežastys, gydymas, prevencija

Mūsų rankas sudaro daugybė skirtingų kaulų, raumenų, sąnarių ir raiščių, kurie užtikrina normalų judėjimą. Itin svarbūs rankų sąnariai, jungiantys žasto, dilbio ir plaštakos kaulus – nuo jų priklauso judesių amplitudė, rankų miklumas, paslankumas.

Deja, bet vis dažniau tiek vyresnio, tiek jauno amžiaus žmones paliečia rankų sąnarių funkcijų sutrikimai. O rankos sąnarių skausmas – viena labiausiai varginančių, judėjimo funkcijas (kartais ir bendrą žmogaus sveikatą) trikdančių problemų. Dėl sąnarių skausmo gali nepavykti pakelti ar išlaikyti sunkesnių daiktų, kokybiškai išsimiegoti (kai skausmas kankina naktį) ar rankomis atlikti įvairius darbus.

Rankos sąnarių skausmas yra skirstomas pagal paveikiamą sritį. Jis gali pasireikšti plaštakose (pirštų, delnų, riešų sąnariuose), alkūnėse ar pečiuose. Šiame „Gudručio vaistinės“ straipsnyje sužinosite, kas dažniausiai sukelia rankų sąnarių skausmą skirtingose rankos dalyse, kokie galimi sąnarių skausmo gydymo ir prevencijos būdai.

Rankų sąnarių skausmo priežastys ir ligos

Rankos sąnarių skausmas gali pasireikšti sergant ar besivystant įvairioms artrito formoms, osteoartritui, artrozei, podagrai ir kitoms uždegiminėms sąnarių ligoms.

Specifiškai alkūnės sąnario skausmas gali atsirasti ir dėl lateralinio epikondilito (dar vadinamo „tenisininko alkūne“), medialinio epikondilito (vadinamo „golfo žaidėjo alkūne“), alkūnės bursito. Riešo kanalo tunelinis sindromas dažnai sukelia specifinį plaštakos sąnarių skausmą, kuris kartais gali būti juntamas iki peties srities. Dėl riešo kanalo tunelinio sindromo, pirštų sąnariai gali pradėti stingti, gali būti jaučiami dilgčiojimo ar nutirpimo pojūčiai.

Bet kurios rankos dalies sąnarių skausmą sukelia įvairios fizinės traumos (įskaitant sąnarių išnirimus), sutrenkimai (ypač pasikartojantys), degeneraciniai, senatviniai procesai. Nepakankamas ar per didelis, netinkamas fizinis krūvis – taip pat dažna rankos sąnarių skausmo priežastis.

Pastebima ir tai, jog plaštakos sąnarių skausmas (ypač riešo, rankų pirštų sąnarių skausmas) dažnai kamuoja žmones, intensyviai besinaudojančius kompiuterio klaviatūra. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau jaunų žmonių susiduria su rankos sąnarių skausmu.

Rankos sąnarių skausmas gali paūmėti nesilaikant tinkamo darbo ir poilsio režimo, sveikos mitybos principų, patiriant lėtinį stresą, psichologinį ar fizinį nuovargį, sergant nutukimu, infekcinėmis ligomis, pasireiškus hormoniniams sutrikimams.

Kaip nustatomos sąnarių skausmų priežastys?

Kaip išsiaiškinome, rankos sąnarių skausmas gali pasireikšti dėl daugybės priežasčių – nuo įvairių ligų, fizinių traumų, iki netaisyklingo gyvenimo būdo ar ilgalaikio streso. Kad būtų nustatyta tiksli sąnarių skausmo priežastis, reikalinga profesionali gydytojų apžiūra.

Pirminės sąnarių skausmo priežastys yra nustatomos gydytojui įvertinus ligos istoriją bei atlikus fizinę apžiūrą (įskaitant judesių diapazono patikrinimą). Galite tikėtis klausimų, susijusių su patirtomis fizinės traumomis, šeimos ligų istorija, patiriamo sąnarių skausmo trukme, intensyvumu, pobūdžiu ir kitais aspektais.

Po pirminės apžiūros, įprastai skiriami laboratoriniai tyrimai skausmo kilmei nustatyti. Dažniausiai yra tiriami kraujo mėginiai, siekiant nustatyti reumatoidinį faktorių, C reaktyvų baltymą, šlapimo rūgšties kiekį, eritrocitų nusėdimo greitį ir kt.

Tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir tokie diagnostikos metodai, kaip rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinio tomografo tyrimai ir kt.

Rankų sąnarių skausmo ir ligų gydymas

Rankų sąnarių skausmo ir ligų gydymas priklauso nuo individualaus atvejo. Visais atvejais, kai skauda rankų sąnariai ilgesnį laiką arba rankų skausmas reguliariai kartojasi, – svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl skausmo priežasties diagnostikos ir rekomenduojamo gydymo.

Gydytojų apžiūra reikalinga ir tuomet, kai sąnarių skausmas yra itin intensyvus, trukdo judėjimui, bendrai savijautai. Kuo anksčiau diagnozuojama skausmą sukelianti priežastis – tuo lengviau pavyksta atsikratyti skausmo arba užkirsti kelią tolimesniam sąnarių funkcijų sutrikimų progresavimui.

Trumpalaikiam sąnarių skausmo gydymui gali būti skiriami priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai, kompresai. Taip pat skaudamas rankų sąnarių sritis galima numalšinti šildomąjį arba šaldomąjį poveikį turinčiais tepalais, purškikliais. Vieni tokių – Perskindol® preparatai, kurių sudėtyje yra greitą ir efektyvų poveikį suteikiančių natūralių eterinių aliejų bei mentolio. Veiksmingai įsigeriantys Perskindol purškalai ir tepalai puikiai tinka ne tik sąnarių, bet ir raumenų skausmo malšinimui.

Pasireiškus neintensyviam rankų sąnarių skausmui, gali padėti skaudamos srities masažavimas, mirkymas šiltame ar vėsiame vandenyje, įlašinus keletą lašų eterinio aliejaus. Priklausomai nuo skausmo simptomatikos ir jį sukėlusios priežasties, gali būti naudinga atlikti lengvą mankštą, tempimo pratimus arba laikytis poilsio režimo.

Patarimai norintiems išvengti sąnarių skausmų

Tam, kad sumažintumėte rankų sąnarių skausmo riziką, pirmiausia svarbu reguliariai atlikti kasmetinius medicininius tyrimus, rekomenduojamus jūsų amžiaus grupei. Savalaikė gydytojų apžiūra – reikšmingiausia prevencinė priemonė, norint išvengti ligų, sukeliančių sąnarių skausmą, progresavimo.

Jei norite, kad jūsų rankų sąnariai kuo ilgiau išlaikytų sveikas funkcijas, o sąnarių skausmas būtų retai pasitaikantis ir lengvai valdomas, stenkitės vadovautis šiais patarimais:

Palaikykite optimalų kūno svorį;

Reguliariai mankštinkitės (sąnariams ypač naudingi tempimo pratimai, joga, pilatesas);

Venkite ilgo buvimo toje pačioje kūno padėtyje arba fizinio krūvio sutelkimo į vieną kūno sritį. Tad, pavyzdžiui, ilgesnį laiką naudojęsi kompiuterio klaviatūra, padarykite pertrauką, pajudindami, pakratydami plaštakas, suspausdami rankas į kumščius ir pan.;

Skirkite laiko poilsiui, nepervarkite, venkite streso;

Sveikai maitinkitės (svarbu, kad mitybos racione netrūktų omega-3 riebiųjų rūgščių, baltymų ir kitų būtinųjų medžiagų);

Venkite fizinių traumų (pavyzdžiui, tam svarbu apšilti prieš intensyvų sportą, naudoti rekomenduojamas apsaugos priemones treniruočių metu, vengti veiklų, kuriose ypač didelė rizika susižeisti);

Kiek įmanoma sumažinkite alkoholio, nikotino, cukraus suvartojimą (šios medžiagos skatina uždegimines reakcijas organizme, silpnina imunines funkcijas);